Tesiam....... :)
Neieskokit!

Esu Ikalinta... Zingsnis pirmyn, du atgal...
Isleiskit... Leiskit pazvelgti pro langa nors trumpam...
Noriu prasmukti, pabegti, praleiskit...
Daugiau nebeistversiu be oro, reikia ikvepti....
Uzjauskit....

Nusikasiu antrankius, i skutelius suplesysiu grandines...
Nutrauksiu ir geda ir kalte, jos nakty pasimes...
Noriu issivaduoti, supraskit, noriu atsiduoti, priimkit...
Pradingsiu, juk padesit, tik neieskokit...


Istrukti... Pabegti... Prasmukti...
Isleiskit... Praleiskit... Padekit...
Issivaduoti... Atsiduoti... Ikvepti...
Priimkit... Uzjauskit... Supraskit...
Tik neieskokit...

***

Ar tu?

Kaip saule gundo pavasari savo
siltuciais spinduliais,
Ir kaip zalioj pievelej prie ezero
zaidzia mazuciai mirgantys drugiai,
ar tu matei?

Kaip prie kelio nusvire liepos,
O ju mazi ziedeliai kvepia taip saldziai,
Ir kaip bituciu sunestas auksinis
medus vilioja taip svaigiai,
Ar tu jautei?

Kaip melynos rugiageliu galvutes
linguoja is lauku smagiai,
Ir kaip vakarais saulute
nugrimsta i Marias giliai,
ar tu matei?

Svelnius ir guodziancius ,
Ir niekuomet nei vieno
neisduodancius zodzius,
Tikrus kaip ruden? banguojantys javai,
ar tu kada sakei?

Kaip baltas debeselis praplaukia
dangumi letai,
Ir kaip pirkia prie kelio rymo, ar visa tai
kada matei? Ar tu jautei? Ar tu...


Verksiu nes negalima....

Verkiu... Ir skausmas jau nerimsta sirdyje,
Verkiu... Ar dar ilgai laikysiu visa pykti savyje?
Verkiu... Blaskaus, iskaudinta ir vienisa,
Verkiu... Nukrinta asara viena, kita...

Sunku... Taciau slepiu as vis dar visa
liudesi ir nerima... Kuris neissitenka manyje...
...negalima... negalima...

Verkiu... Apgeilestaudama svarstau,
apie skriaudas, svajones, troskimus,
ir apie... apie savo skestanti gyvenima...
Nes tik jame as nuolatos girdziu taip
jau seniai pabodusius zodzius: tu
sito nedaryk, negalima....

Verkiu ir verksiu... Ir netodel kad
nebetilps jau skausmas sirdyje, ir
netodel kad pyktis kils ir kils vel manyje...
Bet verksiu... Nukris...
Asara viena, kita... Ir nesvarbu
kad as liudna ir vienisa... savam
gyvenime.... As verksiu nes negalima!

***

LEKIU!

Lekiu gatve, perplaukiu viena balute, kita.......
Nuotaika tokia gera, nepamanytum jog neseniai lyta...
Paspiriu debeseli su koja ir nusoliuoju toliau...
Ore sklando voratinkliai, vienur daugiau, kitur maziau...

Lekiu o vejas buciuoja skruostus ir glosto plaukus....
O as pasitinku pavasari dar rudens nesulaukus....
Pamojuoju pulkeliui pauksciu srendanciu eile...
Nusisypsau moteriskei pasipuosusia trumpa juoda suknele...

Lekiu ir netycia uzkliudau lapeli leidziantis is savo aerouosto...
Palinkiu jam geros keliones nezymiu rankos mostu...
Medziai graksciai linkcioja galvas, soka su veju...
O as lekiu... arteju...... linskmai strikineju....

Lekiu kalbindama pilkus daugiabuciu langus...
Besileidziancios saules spinduleliai ant ju soka tango...
Pamerkiu aki vienisai zolytei isaugusiai ant tako....
Ir mazam laseliui mieganciam and vandens latako...

Lekiu kad daugiau pamatyciau, kad greiciau suprasciau,
kad maziau klausineciau ir leciau gyvenciau....
neskubek...


Lopsine Naslaiciui

Neverk, mazyti, kad saulute slepias
Uz kalnu,
Ir kad zvaigzdutes dar nedainuoja
tau svelniu dainu...

Neverk, mazyti, kad mamyte jau
Isejo ir negris,
Ir kad tik vejas varstys tau vienam
sunkias duris...

Neverk, mazyti, kad tevelis,
Is misko grybu, uogu neparnes,
Ir kad geroji laume tave
gilyn sapnu pasaulin nes...

Neverk, mazyti... Kad ir koks
vienisas bebusi,
Naudodamas savo nepailstamai plakancia
sirdele, audru ir veju metomas,
Mazyti, neprazusi...


Be pavadinimo

Kadais laimingos dienos,
Reiksmingi pazadai,
Gelyciu pilnos pievos
Ir mirgantys drugiai...

Geleta ir trumpa suknele,
Dvi kasos, kaspinai...
Jauki zalia pievele,
Kadais kur uogavai...

Siandien apleistas kambarys,
Ir lova neklota.
Esi nekviestas cia svetys,
Pilka ir vienisa...

Parasyk Man Laiskiuka!
vaiva86@cs.com